Kuo skiriasi pokeris nuo kazino žaidimų
Pokeris ir kazino žaidimai gali vykti toje pačioje lošimų aplinkoje, tačiau jų pagrindinė mechanika skiriasi. Ruletėje, lošimo automatuose ir blackjack žaidėjas varžosi su organizatoriumi, kurio naudai veikia matematinis namų pranašumas. Pokeryje dalyviai varžosi tarpusavyje, o organizatorius paprastai gauna pajamas iš mokesčio už žaidimą ar turnyrą. Įgūdžiai gali turėti reikšmės per daugelį partijų, bet vieno turnyro baigtį smarkiai veikia atsitiktinumas. Lietuvoje pokeris priskiriamas azartiniams lošimams, todėl dalyvaujant būtina laikytis teisės aktuose nustatyto amžiaus cenzo ir atsakingo lošimo principų.
Žaidimas prieš kitus žaidėjus
Pokerio partijoje žaidėjai siekia laimėti vieni iš kitų sudarytą banką: jo vertę lemia dalyvių įmokos ir sprendimai, o ne iš anksto nustatytas išmokos santykis prieš kazino. Pavyzdžiui, vienas žaidėjas pakelia statymą, kitas nusimeta kortas, o likęs dalyvis pasiima banką dar prieš atverčiant kortas. Kitą kartą tas pats žaidėjas gali pralaimėti po varžovo atsakymo ir kortų atvertimo. Tokia kaita kyla iš konkrečių oponentų veiksmų, o ne iš žaidimo prieš organizatorių.
Organizatorius suteikia stalą, techninę platformą arba turnyro administravimą ir už šias paslaugas ima mokestį. Grynaisiais pinigais žaidžiamose partijose mokestis gali būti išskaičiuojamas iš banko; turnyre atskirai nustatomas organizatoriaus mokestis. Likusi dalyvių pinigų dalis sudaro sumą, iš kurios mokamos turnyro išmokos. Vadinasi, organizatorius paprastai nėra žaidėjas, kuris savo lėšomis varžosi dėl banko.
Varžovų sprendimai keičia žaidimo eigą net tada, kai jūsų kortos nepasikeičia. Jei keli žaidėjai nusimeta po statymo, banką galima laimėti be kortų atvertimo; jei varžovas atsako, laimėtoją gali nulemti galutinė kombinacija. Praktiškai verta vertinti ne vien turimas kortas, bet ir tai, kaip konkretūs dalyviai elgiasi skirtingose situacijose. Tai padeda suprasti, kad pokerio rezultatas priklauso nuo tarpusavio konkurencijos, o ne nuo vieno pastovaus kazino išmokų modelio.
Mokestis (rake) vietoj namų pranašumo
„Rake“ – tai organizatoriaus nuskaitomas mokestis, dažniausiai taikomas grynaisiais pinigais žaidžiamo pokerio bankui. Turnyre organizatoriaus pajamos paprastai surenkamos kaip atskiras turnyro mokestis. Šios pajamos apmoka žaidimo organizavimą, tačiau pačios savaime nereiškia, kad organizatorius laimi žaidėjų statymus. Turnyro laimėtojams išmokamos lėšos susidaro iš dalyvių pinigų, atėmus organizatoriui tenkančią dalį.
Ruletėje, lošimo automatuose ir blackjack veikia kitoks principas: kiekvieno žaidimo taisyklėse įtvirtintas namų pranašumas, arba „house edge“. Pavyzdžiui, europietiškoje ruletėje yra 37 laukeliai, o statymas už vieną skaičių laimi santykiu 35 prie 1. Dėl nulio išmoka ilgainiui mažesnė už tikimybę atitinkantį teisingą santykį, todėl matematinis pranašumas tenka kazino. Pokerio organizatorius paprastai neparenka priešininkui nepalankių kortų ir netaiko tokio laimėjimo santykio prieš kiekvieną dalyvį.
Skiriasi ir pinigų surinkimo momentas. Žaidžiant pokerį mokestis gali būti nuskaitomas nuo banko arba išskiriamas iš turnyro dalyvio įmokos; kazino žaidimuose namų pranašumas įtrauktas į taisykles ir pasireiškia per daug statymų. Todėl pokerio dalyvio rezultatą reikia vertinti atskyrus mokestį nuo žaidimo prieš oponentus. Praktinis palyginimas paprastas: pokerio organizatorius uždirba už paslaugą, o kazino žaidimo statistinė grąža jau apibrėžta pačiame žaidimo modelyje.
Įgūdžiai ir sėkmė
Pokerio įgūdžiai ryškiau atsiskleidžia ne vienoje partijoje, o per didelį panašių sprendimų skaičių. Patyręs žaidėjas gali nuosekliau įvertinti turimų kortų stiprumą, varžovų veiksmus ir galimą banko vertę. Jei du sprendimai iš pirmo žvilgsnio panašūs, bet vienas ilgainiui dažniau duoda palankų rezultatą, daugybė tokių pasirinkimų gali lemti pranašumą. Tačiau net teisingai pasirinkus konkreti partija gali baigtis pralaimėjimu, nes kortų iškritimo tvarka nėra valdoma žaidėjo.
Viename turnyre atsitiktinumas ypač pastebimas: dalyvis gali kelias valandas priimti gerus sprendimus ir vis tiek iškristi po vienos nesėkmingos lemiamos partijos. Pavyzdžiui, jei žaidėjas prieš kortų atvertimą turi maždaug 80 procentų tikimybę laimėti situaciją, jis vis tiek pralaimės maždaug vieną kartą iš penkių panašių atvejų. Turnyre gali pasitaikyti tik viena tokia svarbi situacija, todėl ilgalaikis įgūdžių pranašumas nespėja pasikartoti pakankamai dažnai.
Realistiška vertinti sprendimų kokybę atskirai nuo vieno rezultato ir nesitikėti, kad patirtis garantuos pergalę konkrečiame turnyre. Ilgalaikėje perspektyvoje įgūdžiai padeda dažniau rinktis palankesnius veiksmus, bet jie nepanaikina svyravimų. Dalyvauti azartiniuose lošimuose Lietuvoje leidžiama tik sulaukus įstatymuose nustatyto amžiaus; taip pat verta iš anksto nusistatyti išlaidų ribą ir nebandyti pralaimėtų pinigų susigrąžinti didinant riziką. Toks požiūris leidžia laikyti turnyro rezultatą ne garantuotu uždarbiu, o neapibrėžta vieno žaidimo baigtimi.
Pokerio turnyrų formatai
Pokerio turnyrų formatas lemia, kaip pradedama kova, kokiomis sąlygomis galima sugrįžti į žaidimą ir už ką skiriami papildomi apdovanojimai. Renkantis turnyrą verta įvertinti ne tik įėjimo kainą, bet ir tai, kiek laiko gali trukti žaidimas bei kokio pobūdžio sprendimų jis pareikalaus. Kai kuriuose formatuose dalyvaujama vieną kartą, kituose numatyta galimybė įsigyti žetonų iš naujo arba pelnyti atlygį už varžovo eliminavimą. Satelitų tikslas kitoks nei įprastų turnyrų: prizas gali būti vieta didesniame renginyje, o ne pinigai. Mažų laukų ir daugiastalių varžybų pradžios tvarka taip pat skiriasi.
Freezeout, rebuy ir re-entry
„Freezeout“ turnyre kiekvienas dalyvis turi vieną įėjimą: gavęs pradinį žetonų kiekį, jis žaidžia iki pergalės arba kol praranda visus žetonus. Rebuy šiame formate nėra, todėl eliminavimas reiškia, kad dalyvavimas baigtas. Toks modelis leidžia iš anksto žinoti didžiausią vieno įėjimo kainą ir skatina vertinti kiekvieną žetoną, nes papildomo bandymo įsigyti negalima.
„Rebuy“ turnyre žaidėjas, praradęs žetonus arba turintis mažiau nei nustatytas kiekis, ankstyvoje fazėje gali nusipirkti papildomą žetonų paketą, bet lieka prie to paties stalo ir tęsia tą pačią registraciją. Taisyklėse nurodoma, kada ši galimybė baigiasi ir kokiomis sąlygomis ja galima pasinaudoti. Kai kuriuose turnyruose leidžiamas ir papildomas „add-on“ – atskiras žetonų paketas nustatytu metu, nepriklausantis nuo to, kiek žetonų žaidėjas turi.
„Re-entry“ veikia kitaip: eliminavus žaidėją, jis gali užsiregistruoti iš naujo, sumokėti naują įėjimo kainą ir gauti naują pradinį žetonų kiekį. Tai laikoma nauju įėjimu, o ne žetonų papildymu prie ankstesnės registracijos; dažnai žaidėjas turi palikti stalą ir gali būti paskirtas prie kito. Pakartotinių įėjimų skaičius bei laikotarpis priklauso nuo konkrečių turnyro taisyklių.
Galimybė sugrįžti paprastai pratęsia ankstyvąją turnyro dalį: žaidėjai gali registruotis ilgiau, o pakartotiniai įėjimai padidina aktyvių dalyvių skaičių. „Freezeout“ trukmė labiau priklauso nuo pradinio lauko ir žaidimo eigos, o „rebuy“ bei „re-entry“ renginiai gali užsitęsti dėl vėlesnio lauko susiformavimo. Sprendžiant, ar tęsti po pralaimėjimo, svarbu vertinti visą galimų įėjimų sumą, o ne vien pirmąją kainą.
Bounty ir satelitai
„Bounty“ formate dalis įnašo skiriama atlygiui už konkretaus žaidėjo eliminavimą. Kai žaidėjas iškrenta, jo eliminavęs varžovas gauna atlygį pagal turnyro taisykles; likusi įnašo dalis gali būti skirta įprastam prizų fondui. Atlygio dydis ir jo išmokėjimo tvarka priklauso nuo pasirinkto varianto.
- Fiksuoto atlygio variante kiekvieno žaidėjo „bounty“ suma nustatyta iš anksto, todėl eliminavus varžovą gaunamas vienodo dydžio atlygis, jei turnyro taisyklės nenustato kitaip.
- Progresyviajame variante dalis už varžovo eliminavimą gauto atlygio išmokama iškart, o kita dalis pridedama prie paties laimėjusio žaidėjo „bounty“ sumos.
- Paslaptingo atlygio variante tiksli suma paaiškėja tik eliminavus žaidėją ir atvėrus jo atlygį; skirtingų atlygių vertės gali smarkiai skirtis.
- Įnašo paskirstymas „bounty“ daliai ir įprastam prizų fondui nustatomas iš anksto, tačiau konkrečios proporcijos nėra vienodos visuose turnyruose.
- Satelite prizas yra vieta arba bilietas į didesnį turnyrą, o ne tokios pačios vertės piniginė išmoka; laimėjusysis gauna teisę dalyvauti kitame renginyje.
Satelite laimėtojo tikslas – pasiekti vietą, kuri suteikia bilietą į pagrindinį turnyrą, todėl paskutinės vietos, už kurią skiriamas bilietas, vertė gali būti tokia pati kaip pirmosios. Pavyzdžiui, jei bilietus gauna penki geriausiai pasirodę dalyviai, šeštoji vieta bilieto nesuteikia, nors skirtumas nuo penktosios gali būti nedidelis.
Vieta į „Main Event“ nėra laisvai išmokami pinigai: ji suteikia galimybę dalyvauti konkrečiame pagrindiniame turnyre ir yra vertinama pagal jo sąlygas. Todėl satelite svarbu atsižvelgti į tai, kiek bilietų skiriama, ar jie perleidžiami ir ar likutis išmokamas pinigais – tai nurodo konkretaus renginio taisyklės.
Sit & Go ir daugiastaliai turnyrai
„Sit & Go“ turnyras prasideda užsipildžius iš anksto nustatytoms vietoms, pavyzdžiui, susirinkus 6 arba 9 žaidėjams. Nereikia laukti konkrečios valandos, tačiau pradžios laikas priklauso nuo to, kaip greitai užpildomas stalas. MTT – daugiastalis turnyras – turi suplanuotą starto laiką; jame gali dalyvauti nuo kelių dešimčių iki tūkstančių žaidėjų, o iškritus dalyviams stalai sujungiami.
| Požymis | „Sit & Go“ | MTT |
|---|---|---|
| Pradžios laikas | Prasideda užpildžius visas vietas, pavyzdžiui, 6 arba 9 | Prasideda turnyro tvarkaraštyje nurodytu laiku |
| Dalyvių skaičius | Dažniausiai vienas 6 arba 9 žaidėjų stalas | Keli stalai; dalyvių gali būti nuo dešimčių iki tūkstančių |
| Struktūra | Vieno stalo turnyras, žaidimas baigiasi išaiškėjus laimėtojui | Stalai jungiami mažėjant dalyvių skaičiui, kol lieka finalinis stalas |
| Trukmės ir įėjimo rizika | Mažesnis laukas, tačiau pradžios tenka laukti, kol susirinks žaidėjai | Didesnis laukas ir ilgesnė galima trukmė; iškritus anksti, dalyvavimas baigiasi |
Pradedančiajam dažniausiai patogesnis vieno stalo „Sit & Go“ su 6 arba 9 vietomis: dalyvių skaičius aiškus, o žaidimo eiga telpa į vieną stalą. MTT tinka norintiems žaisti didesniame lauke, bet jo suplanuotas startas ir galimai ilga trukmė reikalauja daugiau laiko skirti visam turnyrui.
Įnašas, mokestis ir prizų fondas
Turnyro įnašas paprastai susideda iš sumos, kuri skiriama prizams, ir atskiro organizatoriaus mokesčio. Prizų fondo dydis pokerio turnyruose priklauso nuo įmokų bei dalyvių skaičiaus, o išmokų lentelė nurodo, kaip fondas paskirstomas. Blindų lygiai kyla pagal iš anksto nustatytą grafiką, todėl keičiasi žetonų santykinė vertė ir žaidėjų sprendimų rizika. Turnyro lange verta patikrinti įpirką, mokestį, lygių trukmę ir numatomas išmokas dar prieš registruojantis. Lietuvoje pokerio lošimams taikomas 21 metų amžiaus reikalavimas; dalyvaukite atsakingai ir iš anksto nusistatykite pramogai skirtą biudžetą.
Kaip skaitomas „10+1“
Užrašas „10+1“ reiškia, kad žaidėjas sumoka iš viso 11 piniginių vienetų: 10 vienetų keliauja į prizų fondą, o 1 vienetas yra organizatoriaus mokestis. Pirmasis skaičius nusako įnašą į prizus, antrasis – mokestį už turnyro organizavimą. Todėl vien tik „10“ nereiškia visos dalyvio mokamos sumos.
Pavyzdžiui, jei į turnyrą užsiregistruoja 100 žaidėjų, o kiekvienas moka „10+1“, bendra surinkta suma yra 1 100 vienetų. Iš jų 1 000 vienetų sudaro prizų fondą, o 100 vienetų – mokesčiai. Jei prie turnyro prisijungia 250 žaidėjų tokiomis pačiomis sąlygomis, fondas siekia 2 500 vienetų, o mokesčių suma – 250 vienetų. Tai galioja, kai nėra papildomų įmokų ar kitų fondo papildymo taisyklių.
Turnyro lange atskirai patikrinkite įpirką, mokestį, struktūrą ir išmokų lentelę: struktūroje nurodomas pradinis žetonų kiekis bei blindų lygių trukmė, o išmokose – piniginės vietos. Pavyzdžiui, „10+1“ turnyras su 15 minučių lygiais skiriasi nuo tokio paties įnašo turnyro su 5 minučių lygiais, nors prizų dalis vienam dalyviui vienoda. Įvertinkite visus šiuos laukus kartu, o ne vien bendrą sumą.
Blindų lygiai ir ICM
Blindų dydis nustatytu intervalu kyla pagal turnyro struktūrą, pavyzdžiui, po 10 ar 15 minučių. Didesni privalomieji statymai mažina pradinio žetonų kiekio vertę ir neleidžia turnyrui tęstis neribotai. ICM – nepriklausomo žetonų modelio skaičiavimas – įvertina žaidėjo galimą piniginę turnyro dalį pagal turimus žetonus, likusių varžovų žetonus ir išmokų lentelę. Žetonai neturi pastovios piniginės vertės: padvigubėjęs jų kiekis nebūtinai reiškia dvigubai didesnę piniginę vertę.
Augant blindams keičiasi ne tik statymų dydžiai, bet ir turnyro tempas. Šios priežastys bei pasekmės padeda suprasti, ką reiškia lygių grafikas:
Fiksuota lygių trukmė, pavyzdžiui, 10 minučių, užtikrina, kad statymai kiltų pagal vienodą grafiką, o ne pagal konkretaus dalyvio sprendimus.
Padidėjus privalomiems statymams, kiekvienas ratas sunaudoja didesnę mažo žetonų kiekio dalį, todėl pasyvus laukimas tampa brangesnis.
Didėjant blindams, pradinis žetonų kiekis atitinka vis mažiau privalomų statymų, todėl žaidėjai turi veikti aktyviau, kad išliktų turnyre.
Vėlesni lygiai trumpina turnyro trukmę: žetonai greičiau patenka į žaidimą, o dalyvių skaičius mažėja sparčiau.
Ante kartu su blindais didina kainą, kurią kiekvienas ratas turi sumokėti prie stalo, ir skatina kovą dėl banko dar prieš flopą.
ICM reikšmė ypač svarbi, kai likę žaidėjai artėja prie prizinių vietų arba jau užsitikrino išmoką. Tarkime, trijų žaidėjų išmokos yra 100, 60 ir 40 vienetų. Žaidėjui turint 20 procentų visų žetonų, o varžovams po 40 procentų, jo ICM vertė būtų 70 vienetų: įvertinamos galimybės užimti kiekvieną vietą. Jei jo dalis būtų 40 procentų, o kiti turėtų po 30 procentų, ICM vertė šiame pavyzdyje taip pat būtų 70, nors žetonų dvigubai daugiau. Tai parodo, kodėl žetonų skaičiaus negalima tiesiogiai paversti pinigais.
Praktinė išvada: prieš startą patikrinkite lygių trukmę ir blindų grafiką, o sprendimus dėl piniginės rizikos vertinkite pagal likusių žetonų pasiskirstymą bei išmokas, ne vien pagal savo žetonų skaičių.
Kiek žaidėjų gauna prizus
Dideliuose daugiastaliuose turnyruose dažniausiai prizus gauna apie 10–15 procentų dalyvių, tačiau tiksli dalis priklauso nuo konkretaus turnyro išmokų lentelės. Jei žaidžia 1 000 žmonių, tai apytikriai reiškia 100–150 apmokamų vietų. Turnyro lange nurodytas apmokamų vietų skaičius yra tikslesnis už bendrą taisyklę, todėl jį verta patikrinti prieš registraciją.
Prizai paprastai didėja kylant vietų lentele: žemiausią apmokamą vietą pasiekęs žaidėjas gauna mažiausią išmoką, o pirmosios vietos dalis būna didesnė. Kai kuriuose turnyruose didžioji fondo dalis sutelkta kelioms aukščiausioms vietoms, kitur ji paskirstyta tolygiau. Dėl to vien patekimas į pinigus ir galutinė užimta vieta gali reikšti labai skirtingą išmoką.
Peržiūrėkite ne tik tai, kiek dalyvių gauna prizą, bet ir konkrečias sumas prie vietų. Toks pat dalyvių skaičius gali turėti skirtingą apdovanojimų struktūrą, tad lūkesčius pagrįskite paskelbta lentele, o ne vien apytiksle apmokamo lauko dalimi.
Kazino turnyrai ir istorija
Kazino turnyruose dalyviai varžosi pagal iš anksto nustatytas taisykles ir per apibrėžtą laikotarpį surinktus rezultatus. Lošimo automatų turnyro lentelėje vietą gali lemti statymų suma arba laimėjimai, o taškų skaičiavimo tvarka priklauso nuo konkretaus renginio sąlygų. Pokerio istorijoje 2003 m. pasaulio čempionato pagrindinis turnyras tapo ryškiu lūžio tašku dėl netikėto nugalėtojo ir didėjančio susidomėjimo. Abiem atvejais prieš registruojantis svarbu perskaityti taisykles, įskaitant laikotarpį, rezultatų skaičiavimą ir prizų skyrimą. Dalyvauti galima tik sulaukus atitinkamoje jurisdikcijoje nustatyto teisėto amžiaus ir įvertinus atsakingo lošimo principus.
Lyderių lentelė lošimo automatuose
Lošimo automatų turnyras paprastai vyksta viename pasirinktame žaidime per nustatytą laikotarpį: taisyklėse nurodomas pradžios ir pabaigos laikas, o dalyvių rezultatai tuo metu lyginami bendroje lyderių lentelėje. Norint patekti į reitingą, dažniausiai reikia atlikti realius statymus; vien demonstracinio žaidimo rezultatai nelaikomi turnyro taškais. Taškų formulė nėra vienoda: ji gali remtis per laikotarpį atliktų statymų suma, laimėjimų dydžiu arba taisyklėse apibrėžtu šių rodiklių deriniu.
Prieš pradedant verta išsiaiškinti, ar skaičiuojamas bendras laimėjimas, grynasis rezultatas, ar taškai už kiekvieną statymo vienetą. Taip pat svarbu patikrinti, ar įskaitomi visi su turnyru susieti sukimai, ar tik tie, kurie atlikti konkrečiai nurodytu automatu. Lentelės atnaujinimo dažnis ir lygiųjų sprendimo būdas gali turėti įtakos galutinei vietai, todėl šios sąlygos turėtų būti aiškios dar iki pirmo statymo.
| Elementas | Ką tikrinti taisyklėse | Konkretus vertinimo kriterijus |
|---|---|---|
| Laikotarpis | Turnyro pradžios ir pabaigos laikas | Viena nustatyta pradžios data ir pabaigos data |
| Žaidimas | Įskaitomas automatas arba žaidimų sąrašas | Turnyro taisyklėse įvardytas konkretus žaidimas |
| Taškai | Statymų, laimėjimų arba jų derinio formulė | Taškai skaičiuojami pagal taisyklėse nurodytą rodiklį |
| Dalyvavimas | Ar būtini realūs statymai ir kokie veiksmai įskaitomi | Demonstraciniai sukimai nėra realūs statymai |
| Vietos ir prizai | Kiek reitingo vietų apdovanojama ir kaip skiriami prizai | Vieta nustatoma pagal galutinį taškų skaičių |
Apdovanojamos vietos ir prizų rūšys nustatomos konkretaus turnyro sąlygose; vien tai, kad dalyvis patenka į lentelę, dar nereiškia, kad jis gaus prizą. Jei kelių dalyvių rezultatai sutampa, galutinę vietą lemia paskelbtas lygiųjų sprendimo kriterijus. Prieš registraciją perskaitykite visas taisykles ir sąlygas, įskaitant realių statymų reikalavimą, taškų skaičiavimą ir prizų skyrimą. Lošti galima tik sulaukus įstatymuose nustatyto amžiaus, o statymams skirti tik tokią sumą, kurios praradimas nesukeltų finansinių sunkumų.
2003 m. World Series of Poker
2003 m. pasaulio pokerio čempionato pagrindinį turnyrą laimėjo Chrisas Moneymakeris – mėgėjas, į didįjį renginį patekęs per internetinį satelitinį turnyrą. Pagrindinio turnyro įnašas siekė 10 000 JAV dolerių, jame dalyvavo 839 žaidėjai, o nugalėtojui atiteko 2,5 mln. JAV dolerių. Šie skaičiai pavertė jo pergalę ne tik asmeniniu laimėjimu, bet ir plačiai aptariamu pavyzdžiu, kaip atrankos turnyras internete gali suteikti kelią į gyvą aukščiausio lygio varžybų sceną.
Moneymakerio kelias išsiskyrė tuo, kad jis nebuvo tuo metu plačiai žinomas profesionalas. Internetinėje atrankoje iškovota vieta leido jam varžytis turnyre, kurio įnašas buvo gerokai didesnis už daugelio mėgėjų įprastą pokerio biudžetą. Pergalė sustiprino įsitikinimą, kad didžiųjų turnyrų dalyvis nebūtinai turi pradėti nuo profesionalo karjeros ar tiesiogiai sumokėti visą pagrindinio turnyro įnašą.
Po 2003 m. pokerio turnyrų registracijų skaičius stipriai augo. Moneymakerio istorija dažnai siejama su šiuo pokyčiu, nes ji išpopuliarino internetines atrankas ir paskatino daugiau žaidėjų domėtis didžiaisiais gyvais renginiais. Televizijos transliacijos, kuriose žiūrovai galėjo stebėti žaidėjų kortas ir sprendimus, padėjo geriau suprasti turnyro eigą, o mėgėjo pergalė suteikė istorijai lengvai įsimenamą pasakojimo liniją. Šio poveikio nereikėtų aiškinti vienu veiksniu: reikšmės turėjo ir didėjantis interneto prieinamumas, ir pokerio matomumas žiniasklaidoje.
2003 m. įvykis tapo svarbiu šiuolaikinio pokerio istorijos atskaitos tašku, nes parodė internetinės kvalifikacijos ir gyvo čempionato ryšį. Vis dėlto ankstesnė pergalė negarantuoja tokio paties rezultato kitame turnyre: kiekvienas renginys turi atskirą dalyvių sudėtį, taisykles ir rezultatą. Prieš registruojantis į bet kurį turnyrą reikia perskaityti jo sąlygas, įvertinti įnašą ir lošti tik sulaukus atitinkamoje vietoje nustatyto teisėto amžiaus.